- puikauti
- |ti (ja, puikavo)
важничать; форсить, щеголять
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
puikauti — puikáuti vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
puikauti — puikauti, auja, ãvo, puĩkauti, auja, avo 1. SD312, N žr. puikuoti 2: Sukroviau kraitelį dūsaudama, nešiojo dukrelė puikaudama LTR(Ppl). Jis puikauja savo drąsa rš. Puikauja piktasis iš geidulio širdies savo Mž523. Ir atlankysiu visus, kuriej… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilmiauti — iškilmiauti, iauja, iavo intr. puikauti: Mums netinka puikauti, iškilmiauti Mš … Dictionary of the Lithuanian Language
nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikauti — žr. papuikuoti: Mėgo papuikauti skambiu titulu rš. | refl.: Jeigu užklysdavo, tai, aišku, tik pasipuikauti, plunksnų padraikyti J.Gruš. puikauti; įsipuikauti; papuikauti … Dictionary of the Lithuanian Language
plėduoti — plėduoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. Vl mostaguoti, mosikuoti rankomis einant: Ans, rankas plėduodamas, ateina, t. y. kilnodamas J. Plėduo[ja], eita, bet neskiru, vyras ar motriška Dr. Eita, rankoms plėduodamas Skd. 2. intr. judėti nuo vėjo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakilnumas — prakilnùmas sm. (2) K → prakilnus: 1. Juk žinomas prakilnumas Mindaugio širdies V.Kudir. Jų veidai spindėjo prakilnumu rš. 2. Rodė bagotystę šlovės karalystės savo ir prakilnumą gražybės savo ChEst1,4. 3. Kiti vėl yra, kurie nieko kito nemoka,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pukavoti — ×pukavoti, oja, ojo (hibr.) intr. būti puikiam, išdidžiam, puikauti … Dictionary of the Lithuanian Language
putlinėti — putlinėti, ėja, ėjo intr.; MŽ458, N, [K] puikauti, didžiuotis, pūstis … Dictionary of the Lithuanian Language
režinti — režìnti, ìna, ìno, rėžìnti, rẽžinti, ina, ino 1. NdŽ žr. ręžti 1. 2. refl. nenorėti eiti, spyriotis: Nerẽžinkis, aš vis vien nuvesiu Pln. Ir režìnas da kaip koks žambis Vvr. Ir režìnas kaip vėžys atbulas Vvr. 3. refl. NdŽ pūstis, puikauti … Dictionary of the Lithuanian Language
stalgauti — stalgauti, auja, ãvo intr. 1. DŽ1 smaguriauti, smaližiauti: Eik valgyt su visais nestalgãvęs Krs. Stalgaudamas sotus nebūsi Sb. 2. BzB325, NdŽ būti išdidžiam, atkakliam, spyriotis, puikauti: Klausykite gi ir dabokitės nei stalgaukite (paraštėje … Dictionary of the Lithuanian Language